Pastarųjų metų geopolitinė ir ekonominė aplinka parodė, kad verslo tęstinumas nebegali būti paliekamas vien draudimo polisams ar bendriems ekstremaliųjų situacijų planams. Pramonės įmonėms atsparumas vis dažniau reiškia labai konkrečius klausimus: kas priima sprendimus nutrūkus ryšiui, kiek laiko galima tęsti gamybą be įprasto energijos tiekimo, kokie tiekėjai yra kritiniai ir kaip komunikuojama su darbuotojais bei institucijomis krizės metu?

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija šiemet kartu su verslo ir valstybės institucijų atstovais pradėjo formuoti praktinį verslo pasirengimo ir atsparumo modelį. Jo esmė – ne teorinis rizikų sąrašas, o aiški įmonės veikimo logika ekstremalios situacijos, mobilizacijos ar karo padėties sąlygomis.

Atsparumas – tai gebėjimas veikti, kai įprastos taisyklės nebeveikia

Pramonės įmonėse rizikos yra tarpusavyje susijusios. Elektros ar ryšio sutrikimas gali paveikti gamybos linijas, informacines sistemas, sandėlius ir logistiką vienu metu. Vieno tiekėjo problema gali sustabdyti procesą, kuriam alternatyva nebuvo numatyta. Darbuotojų nepasiekiamumas gali tapti kritiniu, jei svarbiausias funkcijas išmano tik vienas ar du žmonės.

Todėl atsparumo planas turėtų prasidėti nuo kritinių funkcijų identifikavimo. Įmonei svarbu žinoti, kuriuos procesus būtina išlaikyti pirmiausia, kokių išteklių jiems reikia ir kas turi teisę priimti sprendimus netipinėmis aplinkybėmis. Kitas žingsnis – tiekimo grandinių, energijos, duomenų ir komunikacijos alternatyvos.

Planą verta išbandyti dar iki jo prireikiant

Dokumentas pats savaime įmonės neapsaugo. Praktinė vertė atsiranda tada, kai scenarijai išbandomi: vadovai žino savo atsakomybes, darbuotojai supranta informavimo tvarką, o techninės alternatyvos patikrintos realiomis sąlygomis. Net paprasta stalo pratyba gali parodyti spragas, kurių kasdienėje veikloje nesimato.

Vilniaus regionui ši tema ypač aktuali dėl didelės pramonės, logistikos ir infrastruktūros koncentracijos bei geografinės padėties. Atsparumas čia yra ne tik atskiros įmonės vidaus klausimas. Kritiniu momentu svarbus tampa ryšys tarp verslo, savivaldos, valstybės institucijų, infrastruktūros valdytojų ir kitų įmonių.

Regioninė asociacija gali tapti platforma, kurioje įmonės dalijasi praktika, identifikuoja bendras rizikas ir kartu ieško sprendimų. Tokiu būdu pasirengimas krizei tampa ne paviene užduotimi, o regiono ekonominio atsparumo dalimi.

Parengta remiantis Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos praktine verslo pasirengimo iniciatyva. Šaltinis. Viršelio nuotrauka: Peter Herrmann / Unsplash.