Vilniaus apskrityje beveik keturi iš dešimties darbo ieškančių žmonių turi aukštąjį išsilavinimą. Čia sutelkta didžiausia darbdavių koncentracija šalyje, tačiau įmonės, ypač gamybos sektoriuje, vis dar susiduria su kvalifikuotų specialistų trūkumu. Problema vis dažniau yra ne žmonių skaičius, o atotrūkis tarp jų turimų ir verslui reikalingų kompetencijų.

Užimtumo tarnybos duomenimis 37,9 proc. Vilniaus apskrities darbo ieškančiųjų turi aukštąjį išsilavinimą, o 2025 m. regiono darbdaviai paskelbė 47,4 tūkst. darbo pasiūlymų – 29 proc. visų šalyje registruotų laisvų darbo vietų. Tačiau regiono pramonės įmonėms vis tiek trūksta techninių specialistų. Pavyzdžiui, Ukmergėje nuolat ieškoma suvirintojų, staklių ir lazerinio pjovimo operatorių, o Švenčionių rajone net 54 proc. visų 2025 m. darbo pasiūlymų buvo pramonėje.

Tai rodo, kad pramonei reikia ne tik daugiau žmonių. Jai reikia žmonių, kurie gebėtų dirbti su šiandieninėmis technologijomis ir kartu mokytis dirbti su rytojaus.

Beveik 40 proc. įgūdžių per penkerius metus gali pasikeisti

Šis iššūkis nėra išskirtinai Lietuvos. Pasaulio ekonomikos forumo „Future of Jobs Report 2025“ duomenimis, iki 2030 m. 39 proc. šiandien darbuotojams reikalingų pagrindinių įgūdžių pasikeis arba taps nebeaktualūs. Net 63 proc. darbdavių kompetencijų trūkumą įvardija kaip pagrindinę kliūtį verslo transformacijai.

Sparčiausiai augs dirbtinio intelekto, didžiųjų duomenų ir kibernetinio saugumo įgūdžių poreikis, tačiau kartu darbdaviams vis svarbesni analitinis ir kūrybinis mąstymas, lankstumas bei gebėjimas nuolat mokytis.

Lietuvoje technologinis pokytis jau vyksta. Eurostat duomenimis, 2025 m. dirbtinio intelekto technologijas naudojo 21,3 proc. Lietuvos įmonių, turinčių bent 10 darbuotojų, o tarp didžiųjų įmonių – jau 51,8 proc.

Technologiją įsigyti galima gana greitai. Tačiau gebėjimas ją panaudoti taip, kad ji didintų produktyvumą, gerintų procesus ar padėtų kurti naują produktą, priklauso nuo žmonių.

Galimybė įmonėms – mokytis pagal realų poreikį

„Technologiją galima nusipirkti, tačiau kartu su ja automatiškai neįsigyjame gebėjimo kurti didesnę vertę. Dvi įmonės gali turėti tokią pačią įrangą ar naudoti tuos pačius skaitmeninius įrankius, tačiau jų rezultatai skirsis priklausomai nuo to, kaip žmonės gebės juos pritaikyti savo procesams. Todėl darbuotojų kompetencijos šiandien yra ne vien personalo klausimas – jos tiesiogiai lemia produktyvumą, investicijų grąžą ir įmonės gebėjimą konkuruoti“, – apie mokymų svarbą sako LPK inovacijų plėtros ekspertas Artūras Jakubavičius.

Viena iš šiuo metu prieinamų galimybių Vilniaus regiono pramonės asociacijos nariams – LPK įgyvendinami „InoMokymai“. Mokymų temos ir organizavimas derinami pagal įmonių poreikius, o mokymai finansuojami taikant de minimis valstybės pagalbą. Jei tarp jau siūlomų temų nėra įmonei reikalingos, galima tartis dėl kitos aktualios temos ir jai tinkamo eksperto.

Viršelio nuotrauka: Toon Lambrechts / Unsplash.